PARAPIJOS GYVENIMAS

Nors pasaulį apėmusi pandemija gerokai įsikišo į mūsų kasdienius įpročius, laisvalaikį ir ekonomiką, tačiau giliausių tradicijų ir švenčių neįveikė: kaip ir kasmet, taip ir šiemet Raudondvario parapijoje nuvilnijo net dvi dienas užtrukusi viena didžiausių ir laukiamiausių metų švenčių – šios parapijos globėjos Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės atlaidai. 

 Startavusi šeštadienio vakarą dviejų svečių kunigų misijonierių iš Slovakijos Rastislav Dluhy ir Peter Hertel bei Kauno arkivyksupijos sielovados koordinatorės Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės mokymu „Esame jo rankos(e)“, sulaukusio dalyvių susidomėjimo bei entuziazmo, šventė tęsėsi per visą naktį Švč. Sakramento adoracija bažnyčioje. 

 Na, o kuliminacija tapo sekmadienio procesija ir Sumos šv. Mišios, kurias aukojo Kauno kunigų seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus. Malonė, kasdienis gyvenimas, išpažinties svarba ir neišsemiamos jos gelmės bei tikėjimas – tokios geriausiai atlaidams tinkančios temos buvo giliai ir jautriai paliestos kun. R. Norkaus homilijoje. Išsakęs daug gilių minčių, kunigas dalijosi nesena vienos sutiktos moters patirtimi, kurią, kaip ir pats sakė, ėmė net užsirašinėti: –„ Po išpažinties mūsų širdys tampa kaip altorius, kur gyvena Jėzus. Ir mes turime ją išpuošti. Išpuošti dorybių žiedais“, – sakė kunigas. 

Parapijos šventoriuje atlaidų šurmulys tęsėsi toliau: nors ir su kaukėmis, bet šypsenų ir geros nuotaikos netrūko niekam, nes šventinę atmosferą palaikė pučiamųjų orkestras, skanus šventinis plovas ir saldumynai. O labiausiai – gauta atlaidų malonė ir bendrystė vieni su kitais.