PARAPIJOS GYVENIMAS

RAUDONDVARIO PARAPIJOS ATSINAUJINIMO DIENA-REKOLEKCIJOS „AR ŠIANDIEN TIKĖJIMAS (NE) PATOGUS?“

Verbų sekmadienio išvakarėse Raudondvario parapijos tikintieji rinkosi į tradicinę, kasmet organizuojamą atsinaujinimo dieną – rekolekcijas išties intriguojančia tema: „Ar šiandien tikėjimas (ne) patogus?“. Atsakymo iš klausimą renginio dalyviai ieškojo kartu su lektoriais, pranciškonu kun. Antanu Blužu iš Pakutuvėnų ir Milita Žičkute – Lindžiene, Kauno arkivyskupijos Caritas bendruomenės aktyvinimo programos koordinatore, kurie dalinosi savo įžvalgomis, patirtimi bei tikėjimo kelione. Lektorių svarstymai tikėjimo nepatogumo tema auditorijai buvo provokuojantys ir skatinantys susimąstyti, o ką mes, šiandieniniai tikintieji, iš tiesų tikime savo gyvenime? Gal pavirtome tiesiog Jėzaus gerbėjais? Gal jaučiamės „sava chebra“ bažnyčioje, o gal atsakymo į klausimą „kodėl esu katalikas ir kodėl tikiu Jėzų“ visai neieškome ir vadovaujamės principu „kaip radome, taip paliksime?“ Gal jaučiamės dalyvaujantys Šv. Mišiose, lankantys maldos grupes, apsiskaitę, išsilavinę ir todėl mums nieko nebetrūksta?

Kun. A. Blužas kalbėjo, kad nepatogumas ir sunkios situacijos yra esminės ir būtinos tikėjimui. Tikėjimas turėtų būti gilinimasis į Jėzaus pažadus: per šį gilinimąsi mes vis labiau pažįstame Jėzų savo vidumi, patiriame Jo gerumą, o tai skatina tuo dalintis su kitais. Tada ir prasideda tikrasis nepatogumas, nes mums reikia perkeisti savo mintis, kurios kelia iššūkius ir reikalauja keisti gyvenimą. Bet būtent nepatogumas mus skatina atnaujinti savo tikėjimą, atrasti iš naujo, padaryti auką, kuri vėliau atneš džiaugsmo. Kunigas šį nepatogumą susiejo ir su labai nesena situacija, kai Popiežius Pranciškus, lankydamasis Sudane, įvykdė šokiruojantį poelgį bučiuodamas kojas politiniams lyderiams, savo nuolankumo pavyzdžiu kviesdamas juos gyventi taikoje. Kalbėdamas apie tikėjimo patogumą, kunigas vardijo paprastas gyvenimo situacijas, kaip „pasiduodame“, pataikaudami patogumui: nedalyvaujame Šv. Mišiose sekmadienį, nes atvažiuoja vaikai ir todėl „nepatogu“ prieš juos. Vairuotojai piktinasi, nes sankryžoje jiems nepatogius klausimus kelia pastatytas kryžius, kuris geriau būtų paslėptas šventoriuje. Kai negalime priimti Švč. Sakramento, einame sukryžiavę rankas palaiminimo ir bandome save įtikinti, kad tiek ir pakanka ir nemėginame atsakyti į klausimą, o kodėl aš negaliu? Ar Dievas laimina tą situaciją, dėl kurios aš negaliu priimti Komunijos? Kai bandome savo netvarkingam gyvenimui pasirinkti „patogų“ kunigą, duosiantį išrišimą. Tačiau, pasak kunigo A. Blužo, visas Šventasis raštas yra pilnas nepatogumų. Taip pat ir Jėzų nukryžiavo dėl Jo nepatogumo. „Kieti Jo žodžiai, kas gali jų klausytis“ – sakė mokiniai. Turime gyventi, kaip tikime, nes jei taip nedarysime, imsime tikėti, kaip gyvename. Kunigas kvietė išeiti iš savo patogių situacijų, iš „saloninės“ bažnyčios, nes žmogus tik nepatogiose situacijose prasideda kūryba.

Nepatogumo temą tikėjime tęsė Milita Žičkutė – Lindžienė, prisistačiusi tiesiog Milita iš Carito. Ji pasakojo apie savo darbą su prekybos žmonėmis aukomis, apie iššūkį, kai, matant nusikaltimų sužeistų žmonių gyvenimus ir jų skausmą, reikėjo apsispręsti dirbti su nuteistaisiais. „Supratau, kad negaliu rinktis žmonių, kad mes nesame kitokie, kad nuteistieji yra sužeisti, skaudinantys kitus“ –sakė lektorė. M. Žičkutė – Lindžienė, pristatydama tris pagrindines Bažnyčios misijas: Dievo Žodžio skelbimą, Sakramentų šventimą bei gailestingosios meilės tarnybą pabrėžė, kad nesame pakviesti dalyvauti tik dalyje, bet visoje Bažnyčios misijoje, visi turėtų padėti vargšams. „Esame kviečiami ne tik ateiti į Bažnyčią, bet padėti savo artimui“ – sakė M. Žičkutė – Lindžienė, prisimindama ir Popiežiaus Pranciškaus pavyzdį, kuris savo pontifikato pradžioje plovė kojas nuteistiesiems.

Jaudinantį tikėjimo liudijimą kaip Dievas jį prikėlė naujam gyvenimui be priklausomybių, išsakė ir žinomas Lietuvos krepšininkas, o dabar krepšinio treneris Darius Sirtautas.

Po įkvepiančių tikėjimo apmąstymų renginio dalyviai žiūrėjo filmą „Pakūta, mano meile“, o rekolekcijas tęsė  Susitaikinimo pamaldos bažnyčioje. Visi norintys tyromis širdimis švęsti Kristaus Prisikėlimą galėjo atlikti individualią išpažintį. Išpažinčių klausė Kauno II-ojo dekanato kunigai.

Atsinaujinimo diena buvo baigta Šv. Mišių auka, kuriai vadovavo Rumšiškių parapijos klebonas monsinjoras Aurelijus Žukauskas.Visą šventės dieną iki Verbų Sekmadienio ryto Raudondvario bažnyčioje vyko nepertraukiama 24 valandų Švč. Sakramento adoracija.